- povaikis
- póvaikis dkt.
.
.
povaikis — sm. (1) J, Dg, Lp, Kl žmonos ar vyro vaikas iš ankstesnės santuokos, posūnis ar podukra: Tas buvo ne jos vaikas, o povaikis Pgg. Ana atejusi rado du povaikiu KlvrŽ. Povaikių turėjo jos vyras Dglš. Visi povaikiai gailėjos pamotės mirties Sg.… … Dictionary of the Lithuanian Language
močekvaikis — ×mõčekvaikis sm. (1); K netikras vaikas, povaikis … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiundžiočius — pasiundžiõčius sm. (2) siundytojas, kiršintojas: Kaipgi povaikis bus geras, kad daug yra pasiundžiõčių Užp … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaikis — pãvaikis sm. (1), pavaĩkis (2) J; Q507 povaikis: Jis man pavaĩkis Vl. Su tikrais vaikais ar pãvaikiais gyvenk Dglš. Atejau už vyro ir radau jo tris pãvaikius Rš. | prk.: Kitataučiai jiems – pavaikiai Vaižg. ^ Pamotė pasikartų, kad su… … Dictionary of the Lithuanian Language